It takes a very long time to become young

„It takes a very long time to become young“, – kažkada pasakė Pablo Picasso, o gal ir nesakė, net nelabai svarbu, nes šiuo atveju labai tinka posakis „autorius mirė“. Klausydama Junior Boys dainos vėl prisiminiau šią citatą, kuri taip neseniai pasibeldė į mano duris ir mane aplankiusią vidinę ramybę pastaraisiais metais.

Statistiškai kone pusę savo gyvenimo pragyvenau, o atrodo tik gyventi pradedu. Praėjusius metus vadinu meilės metais, nes pagaliau pradėjau priimti save, tokią kokia esu, pradėjau tikėti savimi, pradėjau ieškoti galimybių, su kuriomis savęs jokiais būdaisnėužką netapinau dėl pačių kvailiausių priežasčių. Tapau ne tai, kad laisva, bet milijoną kartų laisvesnė nei prieš tai, netgi sudėjus visus gyvenimo metus.

Žodžiai „It takes a very long time to become young“ kalba apie mūsų individualumo, savitumo skandinimą ir išsigelbėjimą nuo to kai, pavyzdžiui, tau 30. Kai tau 40. Kai tau 60. Kai tu esi tik dulkė… Čia kaip kam pasiseka išsivalyti nuo mūsų šeimos, mokyklos, kiemo, universiteto, darbo, antrų pusių, visuomenės etc primesto šūdo. Nors nuolat stengiausi savęs neprievartauti, bet asmeninis požiūris į save buvo visada gan komplikuotas. Šiandien man nebereikia jokio pripažinimo, supratimo, palankumo, t.y. mano asmenybės vertinimo, nes pagaliau aš jaučiuosi laisva ir… jauna.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>