Čia buvau du kartus ir ką gi, galiu pasakyti, kad Bar Bip Bip fenomenaliai sukelia simpatijas ir nėra tokio, kuris čia stabtelėjęs greitai nukiūtina toliau.  Nors įsikūręs Copacabanoje, nė kiek nekvepia prabanga, anaiptol, tai panašu į draugų susibūrimą gatvėje, kur kelis kart per savaitę susirenka žmonės groti, dainuoti ir klausytis tradicinės braziliškos muzikos – bossa nova, samba ir kt.

Baro viduryje sėdintis Alfredo yra be galo visų mylima persona, nors atrodo nuolat susirūpinęs ir suirzęs. Matyt, kad lankytojams tai nė motais, mat jis baro savininkas, o be visa ko ir aktyvistas už demokratiją Brazilijoje.

Nuotraukoje mergina pakėlusi ranką iš tiesų „ploja“ – Rio de Janeire vakarais ar naktimis, vengiant triukšmo, vietoje plojimų klausytojai spragsi pirštais.

Be Alfredo žinios čia niekas negauna alaus.

Nors ir turistų be galo mėgiamas, nuolatinių lankytojų baras taip pat turi. Įvairiausi žmonės.  Pamenu stoviu ir galvoju – jie turi vardus, šeimas, darbus, mylimą vietą, automobilį, kuris genda, batus, kurie spaudžia, vaikus, kurie kažko neišmoksta. Žiūrėjau kaip jie spragsi tais pirštais, šoka, mėgaujasi akimirka (tą momentą aš gerai atsimenu) ir tuomet bum – atsipalaidavau, apskritai nustojau galvoti.